<< atgal
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ Pakeitimo
2004 m. liepos 5 d. Nr.V-511
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.
18-794):1. Išdėstau pavadinimą (antraštę) taip:
„Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“
2. Išdėstau 1.2 punktą taip:
„1.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisykles“ (pridedama).
3. Išdėstau 3 punktą taip:
„3. P a v e d u ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę.“
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-511
LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYME NENUMATYTŲ POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATVEJŲ VERTINIMO ATLIKIMO TAISYKLĖS
I. Bendrosios nuostatos
1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (toliau – poveikio visuomenės sveikatai vertinimas) atliekamas, kai ūkinės veiklos metu gali susidaryti sveikatai nepalankūs cheminiai, fizikiniai, biologiniai, psichologiniai, ergonominiai, socialiniai, ekonominiai veiksniai, kurie tiesioginiu ar netiesioginiu būdu gali daryti poveikį visuomenės sveikatai.
2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, apimties ar numatomos veiklos vietos ypatumų gali daryti poveikį visuomenės sveikatai.
3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taikomos:
3.1. planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro;
3.2. atlikus atranką pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus nustatoma, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, bet vykdant veiklą galimas poveikis visuomenės sveikatai.
4. Pagal šias Taisykles poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai:
4.1. įmonės, projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmonių gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia šių statinių sanitarines apsaugos zonas;
4.2. asmenys rengia teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus;
4.3. asmenys, kurie verčiasi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta ūkine komercine veikla, pateikia paraišką gauti leidimą-higienos pasą.
II. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranka
5. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranka (toliau – atranka) – tai visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, kurios metu atliekamas planuojamos ūkinės veiklos esminių reikalavimų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
6. Atranką atlieka:
6.1. visuomenės sveikatos centrai apskrityse – apskrities mastu;
6.2. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) – kelių apskričių, valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sąrašo bei ginčytinais atvejais.
7. Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo įgalioto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta ir kita prieinama informacija.
8. Atrankos vykdytojas, atsižvelgdamas į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.
9. Remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikta informacija atrankai bei kitais duomenimis, atliekama atrankos visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, parengiama jos išvada, įforminama Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos (ekspertizės) protokole (šių Taisyklių 1 priedas).
10. Atrankos vykdytojas per 20 darbo dienų nuo atrankos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvados patvirtinimo dienos planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateikia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (šių Taisyklių 2 priedas), ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas ar neprivalomas. Sprendimas galioja 2 metus.
11. Kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) per 10 darbo dienų nuo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo priėmimo dienos turi pranešti visuomenei, paskelbdamas miesto (-ų) ir rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje:
11.1. atrankos išvadą, patvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimu;
11.2. kur ir kada galima susipažinti su smulkesne informacija apie atrankos išvadą;
11.3. kam teikti motyvuotus pasiūlymus.
12. Visuomenė per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos gali teikti atrankos vykdytojui bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) motyvuotus pasiūlymus, kurie turi būti įvertinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje.
13. Kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra neprivalomas, visuomenės sveikatos centras apskrityje ar Tarnyba, remdamasi atrankos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvada, išduoda planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) reikalingus dokumentus, būtinus teritorijų planavimo, statinių projektų rengimo, sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, leidimo-higienos paso gavimo procedūroms atlikti.
III. pateikiamos Informacijos atrankai turinys
14. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) atrankos vykdytojui pateikiami šie pagrindiniai duomenys:
14.1. Kontaktinis asmuo (vardas, pavardė, telefonas, telefaksas, el. pašto adresas);
14.2. Įmonės pavadinimas, adresas, telefonas, telefaksas ir kt.
14.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, ekonominės veiklos rūšies kodas, gaminamos produkcijos paskirtis, numatomos investicijos;
14.4. Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, vykdymo trukmė;
14.5. Atrankos procedūros sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais (kuriuo veiklos etapu teikiama informacija atrankai).
15. Informacija apie vietą, kurioje numatyta vykdyti planuojamą ūkinę veiklą:
15.1. Sklypo situacijos planas (kopija);
15.2. Ištrauka iš teritorijų planavimo registro (jei yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas);
15.3. Esamos žemėnaudos duomenys;
15.4. Vietovės infrastruktūra, vietovės ribos su gyvenamąja teritorija, viešosios paskirties statiniais, rekreacinėmis teritorijomis ir kitais svarbiais objektais;
15.5. Vietovės svarba, paskirtis visuomeniniu požiūriu, iki to buvusi šios vietovės paskirtis.
16. Duomenys apie veiklos fizinės aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikatai, pokyčius:
16.1. Taršos fonas, vykdomų monitoringų duomenys;
16.2. Avarijų tikimybė, priemonės ypatingoms sąlygoms valdyti ir pasekmėms likviduoti;
16.3. Gaminama produkcija, naudojami energetiniai ištekliai (pavadinimas, kiekis per metus);
16.4. Naudojamos žaliavos, cheminės medžiagos, preparatai (pavadinimas, kiekis per metus, pavojingumas, rizika).
17. Duomenys apie veiklos fizikinę, cheminę ir biologinę taršą (1lentelė).
1 lentelė. Veiklos fizikinė, cheminė ar biologinė tarša
Taršos rūšis Taršos Taršos Numatoma veiklos tarša (matavimo Priemonės
šaltiniai šaltinių vienetais) taršai mažinti
skaičius
Objekto Objekto Gyvenamo-
eritorijoje sanitarinėje joje, rekreaci-
apsaugos nėje terito-
zonoje rijoje
1 2 3 4 5 6 7
Triukšmas
Jonizuojančioji spinduliuotė
Nejonizuojančioji spinduliuotė
Biologinė tarša
Cheminė tarša
Kitos taršos rūšys (psichogeninė,
tarša kvapais ir pan.)
18. Veiklos įtaka oro kokybei.
19. Veiklos įtaka vandens ir maisto kokybei.
20. Veiklos nulemta dirvožemio tarša.
21. Atliekų susidarymas (kiekiai, kategorijos).
22. Veiklos įtaka gyventojų būsto sąlygoms.
23. Veiklos įtaka gyventojų saugai, susisiekimui, nelaimingų atsitikimų rizikai.
24. Informacija apie galimą veiklos poveikį darbuotojams, galimus profesinės rizikos veiksnius.
25. Informacija apie galimą veiklos įtaką psichologiniams veiksniams:
25.1. Veiklos įtaka aplinkos estetiniam vaizdui;
25.2. Galimas visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, galimi konfliktai.
26. Veiklos įtaka visuomenės elgsenos ir gyvensenos veiksniams (visuomenės grupių mitybos įpročiams, žalingiems įpročiams, fiziniam aktyvumui).
27. Veiklos įtaka sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumui ir kokybei.
28. Numatomos poveikio sumažinimo priemonės, svarstomos alternatyvos.
29. Informacijoje vertės skaičiais pateikiamos, jei užsakovas jais disponuoja.
IV. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI vertinimas
30. Atrankos vykdytojui nusprendus, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
31. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) užsako poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
32. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą gali atlikti juridinis asmuo, nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (toliau – poveikio visuomenės sveikatai vertintojas).
33. Poveikio visuomenės sveikatai vertintojas parengia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą pagal Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
34. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi supažindinti visuomenę su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, paskelbdamas miesto (-ų) ir rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje:
34.1. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos išvadas ir pagrindinius jų argumentus;
34.2. kur ir kada galima susipažinti su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita;
34.3. kam pateikti motyvuotus pasiūlymus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos klausimais.
35. Visuomenė turi teisę teikti motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) per 10 darbo dienų nuo informacijos apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos išvadų paskelbimo dienos.
36. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gautus motyvuotus visuomenės pasiūlymus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos klausimais registruoja ir perduoda poveikio visuomenės sveikatai vertintojui.
37. Poveikio visuomenės sveikatai vertintojas įvertina motyvuotus visuomenės pasiūlymus, esant reikalui, patikslina poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir teikia ją įstaigai, atlikusiai atranką.
38. Turi būti atlikta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizė ir parengta jos išvada, kuri įforminama Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu (forma Nr.303/3a). Ta pati įstaiga negali rengti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ir atlikti jos ekspertizę.
39. Visuomenės sveikatos centras apskrityje ar Tarnyba, gavę poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvadą:
39.1. tvirtina poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą;
39.2. patvirtintos ataskaitos pagrindu išduoda planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) reikalingus dokumentus, būtinus teritorijų planavimo, statinių projektų rengimo, sanitarinės apsaugos zonos nustatymo ar leidimo-higienos paso gavimo procedūroms atlikti.
V. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų poveikio
visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų kainų nustatymas
40. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apmoka visas išlaidas, susijusias su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų kaina nustatoma:
40.1. technologiškai aprašant kiekvieną paslaugą ir apskaičiuojant jų kaštus, kurių pagrindu patvirtinama kaina. Technologinis aprašymas nerengiamas, kai paslaugos teikiamos pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas ar kitus standartizacijos normatyvinius dokumentus.
40.2. paslaugos kaina susideda iš tiesioginių, netiesioginių išlaidų ir pridėtinių išlaidų:
Pk =T +NT+PI (1)
40.2.1. tiesioginės išlaidos, tiesiogiai susijusios su atliekama paslauga ir joms priskiriama darbuotojų (specialistų – SDu), teikiančių paslaugą, darbo užmokestis, socialinis draudimas (SD), turto susidėvėjimas (pvz., organizacinė ir kita technika), materialinės (pvz.: medikamentai, reagentai ir kitos medžiagos) ir joms prilygintos sąnaudos (MPs) .
T= SDu + SD + MPs (2)
40.2.2. netiesioginės išlaidos administracijos ir aptarnaujančio personalo darbo užmokestis, socialinis draudimas ir kitos išlaidos (pvz., ryšių paslaugos, komandiruočių, kanceliarinės išlaidos ir t.t.). Netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti taikomas išlaidų poreikio koeficientas KNT=0,3 nuo tiesioginių išlaidų.
NT= (SDu + SD + MPs) x KNT (3)
40.2.3. pridėtinės išlaidos (PI) – materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, kurias turi paslaugos teikėjas organizuodamas ir atlikdamas paslaugas (pvz.: mokesčiai už energijos šaltinius, vandenį, atliekų šalinimą ir pan.). Pridėtinėms išlaidoms taikomas išlaidų poreikio koeficientas KPI=0,2 nuo tiesioginių išlaidų ir netiesioginių išlaidų.
PI =(T +NT) x KPI (4)
41. Paslaugų teikėjai kainas indeksuoja paskelbus vartojimo kainų indeksą.
42. Paslaugų kainų padidinimo indeksas (Ik) apskaičiuojamas pagal formulę:
Ik = 0,3 Ivk + 0,7 Isv (5)
čia:
Ivk – paskelbtas vartojimo kainų indeksas,
Isv – paskelbtas sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugų indeksas.
43. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengimo, ataskaitos tikrinimo ir kt. kainos, kurios nėra patvirtintos, nustatomos šių paslaugų teikėjų ir užsakovų susitarimu, taikant paslaugos technologinio aprašymo apskaičiuotus kaštus.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Valstybės ar savivaldos įstaigos, turinčios informacijos apie visuomenės sveikatą, aplinkos taršą, demografinius ir kitus duomenis, reikalingus poveikio visuomenės sveikatai vertinimui atlikti, privalo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertintojui suteikti galimybę pasinaudoti šia informacija.
45. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dalyviai, valstybės ir savivaldos įstaigos, priimančios sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už šių Taisyklių reikalavimų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą, priimtus sprendimus ir išvadas.
<< atgal
