DĖL HIGIENOS NORMOS HN 60:2004 „PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE“ PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2004

„PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE“ PATVIRTINIMO

 

2004 m. kovo 8 d. Nr. V-114

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) ir siekdamas užtikrinti Lietuvos higienos normų reikalavimų atitiktį Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktų reikalavimams:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ (pridedama).

2. N u s t a t a u Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ įsigaliojimo datą: 2004 m. balandžio 1 d.

3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui.

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                                                                                  JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.V-114

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 60:2004

PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma nustato pavojingų cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per augalus, orą ar vandenį) nekenkia žmogaus ir jo ateinančių kartų sveikatai.

2. Ši higienos norma taikoma gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų bei žemės ūkiui naudojamam dirvožemiui.

3. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su dirvožemio panaudojimu, galimu jo cheminiu teršimu, sanitarinės būklės pakeitimu ir galimu poveikiu žmogaus sveikatai, taip pat institucijoms, vykdančioms dirvožemio užteršimo stebėjimus bei kontrolę.

 

II. NUORODOS

 

4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).

4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75).

4.3. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868).

4.4. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr.72-3016).

4.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092).

4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3017).

4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652).

4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656).

 

III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS

 

5. Šioje higienos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžimai:

5.1. sveikatai pavojinga medžiaga

Cheminė medžiaga, galinti pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtiniams procesams.

5.2. dirvožemis

Viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos, veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiems organizmams), ir turintis potencialų derlingumą.

5.3. žemės ūkiui naudojamas dirvožemis

Dirvožemis, kuriame auginamos visų rūšių maistinės ar gyvulininkystei skirtos kultūros.

5.4. smėlio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra mažiau nei 10%.

5.5. priesmėlio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 10% iki 20%.

5.6. priemolio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 20% iki 50%.

5.7. molio dirvožemis

Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra daugiau nei 50%.

5.8. užterštas dirvožemis

Dirvožemis, kuriame bent vienos cheminės medžiagos kiekis viršija savo DLK arba suminio užterštumo rodiklis Z_d viršija leistiną lygį, ir tai kelia pavojų jame augantiems augalams, požeminiam vandeniui ir gyventojų sveikatai.

5.9. didžiausia leidžiama koncentracija (DLK)

Mokslinių žinių pagrindu nustatytas didžiausias cheminės medžiagos kiekis dirvožemyje, išreikštas mg/kg sausos medžiagos, kuris nekenkia žmogaus sveikatai, veikdamas jį neribotą laiką arba net visą gyvenimą per augalus, vandenį, orą, ir neturi įtakos paveldimumui ateinančioms kartoms tiesiogiai ar netiesiogiai.

5.10. foninis cheminės medžiagos kiekis

Natūraliai dirvožemyje esantis cheminių medžiagų kiekis.

5.11. CAS Nr. – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (Chemical Abstracts Service) suteiktas medžiagai registracijos numeris.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

6. Naudojant dirvožemio išteklius turi būti laikomasi aplinkos apsaugos, žemės įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų [4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 4.7].

7. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys dirvožemio išteklius, privalo neteršti dirvožemio buities, gamybos ir kitomis atliekomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir aplinkai cheminėmis medžiagomis, išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą [4.1, 4.8].

8. Vykdant statybos ir kitus darbus, susijusius su dirvožemio žalojimu, pažeistus dirvožemius būtina rekultivuoti [4.8].

9. Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veikla užteršę ar kitaip padarę žalą dirvožemiui, privalo ją atlyginti, išvalyti užterštą dirvožemį ir atkurti dirvožemio derlingumą teisės aktų nustatyta tvarka [4.8].

10. Užtikrinant dirvožemio saugą nuo taršos, dirvožemio programinė priežiūra turi būti vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar dirvožemio kokybė atitinka šioje higienos normoje pateiktas didžiausias leidžiamas cheminių medžiagų koncentracijų vertes, kurios nekelia grėsmės žmogaus sveikatai [4.1].

 

V. PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE

 

11. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos pateiktos 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos ir jų foniniai kiekiai dirvožemyje  

 

 

VI. DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO VERTINIMAS

 

12. Pagrindinis dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis vertinimo rodiklis yra pavojingų cheminių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) dirvožemyje (1 lentelė).

13. Cheminėmis medžiagomis užteršto dirvožemio vertinimas turi būti atliekamas pagal vienas schemas dirvožemiuose, kuriuose auginamos žemės ūkio kultūros, ir pagal kitas, kai tiriami gyvenamųjų vietovių, rekreacinių vietovių, vandens tiekimo šaltinių apsaugos zonų bei miškų dirvožemiai.

14. Kuo didesnė cheminės medžiagos koncentracija (C) (mg/kg) nustatyta tiriamame dirvožemyje už DLK (mg/kg), tuo didesnis dirvožemio užterštumo pavojus.

15. Lyginant cheminės medžiagos koncentraciją dirvožemyje su DLK nustatomas dirvožemio užterštumo šia medžiaga užterštumo koeficientas (K₀), kuris lygus:

čia C – cheminės medžiagos koncentracija tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg),

DLK – cheminės medžiagos didžiausia leidžiama koncentracija dirvožemyje (mg/kg).

16. Dirvožemio užterštumas cheminiais elementais (pvz., sunkiaisiais metalais) vertinamas apskaičiuojant cheminio elemento koncentracijos koeficientą K_k, kuris lygus: 

čia C – nustatytas cheminio elemento kiekis tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg),

C_f – foninis cheminio elemento kiekis tiriamame dirvožemio mėginyje (mg/kg).

17. Jeigu dirvožemis yra užterštas ne viena chemine medžiaga arba cheminiu elementu (metalu), bet keliais, tuomet dirvožemio užterštumo laipsnis yra vertinamas pagal suminį užterštumo rodiklį Z_d, kuris lygus:  

čia n – cheminių elementų skaičius.

18. Vidutiniškai užterštų dirvožemių, kai Z_d nuo 16 iki 32 imtinai (1 priedas) ar kai nors vienos medžiagos K_o nuo 1 iki 3 imtinai (2 priedas), plotuose rekomenduojama atlikti dirvožemio detalius tyrimus bei vykdyti nuolatinę dirvožemio užterštumo stebėseną.

19. Pavojingai užterštus dirvožemius, kai Z_d nuo 32 iki 128 imtinai ar kai nors vienos medžiagos K_o nuo 3 iki 10 imtinai, gyvenamosiose ir rekreacinėse teritorijose būtina rekultivuoti (atskiesti, sumaišyti su neužterštais) iki leistino taršos lygio, o žemės ūkiui naudojamų dirvožemių plotuose būtina keisti žemėnaudos paskirtį, užsodinant mišku arba techninėmis kultūromis.

20. Ypač pavojingai užterštą dirvožemio sluoksnį, kai Z_d daugiau negu 128 ar kai nors vienos medžiagos K_o daugiau negu 10, gyvenamuose ir rekreacinėse teritorijose būtina nukasti ir saugoti pavojingų atliekų sąvartyne arba rekultivuoti jį iki žemesnio pavojingumo lygio.

21. Dirvožemio užterštumo pavojingomis cheminėmis medžiagomis pavojingumo laipsnis priklauso ir nuo teršalų šaltinių specifikos (3 priedas) bei dirvožemio granuliometrinės sudėties (4 priedas).

22. Dirvožemiai, kurių pagrindinė mechaninė sudėtis yra smėlis ir priesmėlis, laikomi atspariais taršai. Priemoliai vertinami kaip vidutiniškai atsparūs taršai. Įvairaus sunkumo moliai laikomi lengvai pažeidžiamais dirvožemiais.

23. Dirvožemio užterštumo tyrimai turi būti atliekami pasirinktuose taškuose, pagal parengtą programą ir pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias metodikas. Jungtinis dirvožemio mėginys turi būti suformuotas iš ne mažiau nei 25 pagrindinių dirvožemio ėminių, tolygiai paimtų 0–25 cm gylyje iš ne didesnio kaip 5 ha tokios pačios žemėnaudos ploto.

24. Dirvožemio ėminių ėmimo programos sudaromos ir ėminiai imami pagal LST ISO 10381-3:2003 bei tarptautinius standartus (ISO 10381-1:2002 ir ISO 10381-2:2002).

25. Bendri cheminių elementų kiekiai dirvožemyje nustatomi taikant šiam tikslui skirtus standartizuotus analizės metodus (atominės absorbcijos spektrofotometrija, induktyviai sužadintos plazmos masės fotometrija, rentgeno fluorescencija, atominė emisinė spektrofotometrija ir kt.) šalies laboratorijose, turinčiose leidimus šiems tyrimams ir dalyvaujančiose atitinkamose tarptautinėse darbo kokybės patikros programose, arba užsienio laboratorijose, turinčiose tarptautinius sertifikatus.

26. Pesticidų tyrimai atliekami naudojant dujinės arba skystos chromatografijos metodus. Jei nėra teisės aktais ar standartais patvirtintų konkrečių pesticidų analizės metodų, galima taikyti tarptautinius (ISO), Europos (EN), Šiaurės šalių (NMKL) arba oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) metodus.

27. Nustatant kitas chemines medžiagas gali būti naudojami įvairūs įteisinti (atestuoti) analizės metodai, analogiški tarptautiniams standartams. 
 

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

1 priedas

 

DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO LAIPSNIO ĮVERTINIMAS PAGAL SUMINĮ UŽTERŠTUMO RODIKLĮ Z_d

 

Dirvožemio užterštumo                       Z_d                            Gyventojų sveikatos rodiklių pasikeitimas dirvožemio užterštumo vietose

kategorija-laipsnis                           

 

I. Leistinas                                         <16                   Mažiausias vaikų sergamumas ir minimalus funkcinių nuokrypių dažnis

 

II. Vidutinio pavojingumo               16–32               Didėja bendras suaugusiųjų ir vaikų sergamumas

 

III. Pavojingas                                   32–128             Didėja bendras suaugusiųjų ir vaikų sergamumas, daugėja vaikų, sergančių                                                                                  chroniškomis ligomis, turinčių širdies ir kraujagyslių funkcionavimo                                          sutrikimų

 

IV. Ypač pavojingas                         >128                 Vaikų sergamumo didėjimas, moterų reprodukcinės funkcijos pažeidimai                                                                                        (nėštumo intoksikacija, priešlaikinių gimdymų, negyvų naujagimių,                                            naujagimių hipotrofijos skaičiaus didėjimas)  

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

2 priedas

 

DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO CHEMINE MEDŽIAGA PAVOJINGUMO ĮVERTINIMAS

PAGAL KOEFICIENTĄ K₀

 

Dirvožemio užterštumo pavojingumo laipsnis                                                                                K₀       

Leistinas                                                                                                                                                K₀£1   

Vidutinio pavojingumo                                                                                                                       1<K₀£3              

Pavojingas                                                                                                                                            3<K₀£10            

Ypač pavojingas                                                                                                                                  K₀>10 

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

3 priedas

 

CHEMINIŲ ELEMENTŲ KAUPIMASIS PRAMONINIŲ IR KITŲ TARŠOS ŠALTINIŲ POVEIKIO ZONŲ DIRVOŽEMYJE 

Taršos šaltiniai                                                   Aptinkami ir rekomenduojami tirti cheminiai elementai

 

Antrinis spalvotų metalų perdirbimas,      Alavas, arsenas, baris, berilis, boras, cinkas, chromas, sidabras, gyvsidabris, kadmis, selenas,

elektros, radiotechnikos ir elektronikos     kobaltas, nikelis, chromas, manganas, molibdenas, stibis, stroncis, švinas, varis, volframas

prietaisų gamyba

 

Ketaus, legiruotų specialių plienų gamyba   Kobaltas, molibdenas, bismutas, volframas, cinkas, švinas, kadmis, chromas, vanadis, baris,

ir apdorojimas, staklių gamyba, terminis   arsenas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, nikelis, selenas, berilis, manganas, boras, galis, stroncis

metalų apdorojimas

 

Autoremonto, transporto įmonės, švininių   Švinas, nikelis, kadmis, cinkas, manganas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, chromas,

akumuliatorių gamyba, spaustuvės           molibdenas, baris, vanadis, kobaltas, arsenas    

(tipografija, šrifto liejimas)

 

Šiluminės katilinės, elektrocentralės          Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas,                                                                                   manganas, vanadis, kobaltas, uranas, galis, skandis, berilis, iterbis, volframas

 

Chemijos pramonė, plastmasių gamyba    Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas, stibis,                                                                                 bismutas, vanadis

 

Fosfatinių ir kitų trąšų gamyba                   Stroncis, cinkas, fluoras, varis, chromas, arsenas, lantanas, itris, baris, kadmis, švinas, uranas

 

Odos apdorojimas ir avalynės gamyba,    Švinas, cinkas, alavas, varis, sidabras, gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, molibdenas

lengvoji pramonė

 

Statybinių, termoizoliacinių medžiagų,      Gyvsidarbis, stroncis, cinkas, chromas, nikelis, molibdenas, manganas, švinas, alavas, varis,

cemento, betoninių konstrukcijų,               sidabras, kadmis, baris, stibis, cirkonis, boras, galis, itris, bismutas, lantanas, ceris   

stiklo gamyba

 

Miestų kietos buitinės atliekos,                  Švinas, kadmis, alavas, varis, sidabras, stibis, cinkas, gyvsidabris, nikelis, chromas, molibdenas,

naudojamos kaip trąšos                               volframas, selenas, kobaltas, berilis, manganas, bismutas, vanadis, baris, boras, arsenas, galis, stroncis

 

Kanalizacijos nuotėkų dumblas, užterštas    Švinas, kadmis, vanadis, nikelis, alavas, chromas, varis, cinkas, gyvsidabris, sidabras, molibdenas

laistomasis vanduo                                          

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

4 priedas
 

DIRVOŽEMIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL GRANULIOMETRINĘ SUDĖTĮ

 

Dirvožemio tipas                        Dirvožemių pažeidimo grupės        Fizinio molio (< 0,01)            Fizinio smėlio (> 0,01)  

                                                                       pagal taršos poveikį                           kiekis (%)                                 kiekis (%)

 

Smėlis                                                 Atsparūs pažeidimui                                         0–10                                       100–90        

 

Priesmėlis                                                                                                                        10–20                                     90–80

 

Lengvas priemolis                                                                                                         20–30                                     80–70          

 

Vidutinio sunkumo priemolis          Vidutiniškai atsparūs pažeidimui                    30–40                                     70–60          

 

Sunkus priemolis                                                                                                           40–50                                     60–50

 

Lengvas molis                                                                                                                50–65                                     50–35          

 

Vidutinio sunkumo molis                Neatsparūs pažeidimui                                     65–80                                     35–20          

 

Sunkus molis                                                                                                                  > 80                                        < 20             

 

Lietuvos higienos normos HN 60:2004

„Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“

5 priedas

 

DOKUMENTŲ, PANAUDOTŲ RENGIANT HIGIENOS NORMĄ HN 60:2004, SĄRAŠAS

 

1. Tarybos 1986 m. birželio 12 d. direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą = Council Directive 86/278/EEC of 12 June 1986 on the protection of the environment, and in particular of the soil, when sewage sludge is used in agriculture.

2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164).

3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).

4. Lietuvos Respublikos normatyvinis dokumentas LAND 9-2002 „Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 119-5368).

5. Lietuvos Respublikos normatyvinis dokumentas LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo, naudojamo tręšimui, reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196).

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 472 „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2906).

7. V. Kadūnas, R. Budavičius, V. Gregorauskienė, V. Katinas, E. Kliaugienė, A. Radzevičius, R. Taraškevičius. Lietuvos geocheminis atlasas. Vilnius, 1999.

8. LST ISO 10381-3:2003. Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 3 dalis. Saugos vadovas.

9. LST ISO/TR 11046:2001. Dirvožemio kokybė. Alyvos kiekio nustatymas. Infraraudonosios spektrometrijos ir dujų chromatografijos metodas.

10. ISO 10381-1:2002: Part 1: Guidance on the design of sampling programs.

11. ISO 10381-2:2002: part 2: Guidance on sampling techniques.

12. Alina Kabata-Pendias, Henryk Pendias. Biogeochemia pierwiastkow sladowych. Warszawa. Wydawnitwo Naykowe PWN. 1993.

13. Pesticidų mikrokiekių nustatymo metodai maisto produktuose, pašaruose ir išorinėje aplinkoje. Žinynas (M. A. Klisenko, A .A. Kalinina ir kt.). II tomas. Maskva, 1992 (rusų k.).

14. Dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis higieninis vertinimas (Metodiniai nurodymai). Vilnius, 1997.

15. Aplinkos apsaugos terminų žodynas. Vilnius, 2000.

16. Swedish Environmental Protection Agency: Environmental Quality Criteria, Assessment of contamination level. Guidelines for assessing current conditions. http://www.internat.environ.se/

<< atgal