Kova su biurokratija

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje pasisako dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūrų savivaldybėse. Analizuoja savivaldybių kompetencijos ribas steigiant kitas, teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytas, komisijas, komitetus, šių institucijų priimamų sprendimų galią bei reikšmę teritorijų planavime dalyvaujantiems asmenims.

Išvada:
Vyriausybės atstovė nurodė, kad savivaldybės neturi teisinio pagrindo planavimo organizatorių reikalauti, kad teritorijų planavimo dokumentai prieš teikiant juo Nuolatinei statybos komisijai būtų apsvarstyti ir suderinti teisės aktuose nenumatytose savivaldybės įsteigtose komisijose, komituose, o šių komisijų ar komitetų nepritarimas teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams negali būti pagrindas nederinti šio teritorijų planavimo dokumento Nuolatinėje statybos komisijoje. 

[2009-06-11 Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos sprendimo kopija]

---

 
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A556-512/2010 (pagal UAB "ALMONTUS" atstovaujamo kliento M.Buivydo skundą)

Problema:
Klaipėdos rajono savivaldybė vilkino planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimą, planavimo sąlygų sąvado išdavimą bei derinimą Nuolatinės statybos komisijoje, dėl ko buvo užtęstas planavimo procesas ir beigėsi planavimo sąlygų sąvado galiojimo laikas. UAB "ALMONTUS" iniciatyva klientas M.Buivydas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Klaipėdos rajono savivaldybės dėl jos neteisėtų veiksmų (vilkinimo) patirtus nuostolius.
Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino M.Buivydo skundą pagrįstu ir jo naudai iš Klaipėdos rajono savivaldybės priteisė visą prašomą sumą su teisminėmis išlaidomis - 17.700,00 (septyniolika tūkstančių septynis šimtus litų 00 ct).

[2009-04-16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo kopija]

[2010-03-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kopija]

ŽINIASKLAIDA

2009-03-16 dienraščio "Klaipėda" straipsnis "Klerkų triūsą skubina kyšiai".

[2009-03-16 dienraščio "Klaipėda", straipsnio "Klerkų triūsą skubina kyšiai" kopija]

[2009-03-16 straipnsio kopija internete]

2009-04-21 dienraščio "Klaipėda" straipsnis "Teismas nubaudė valdžią už neveiklumą".

[2009-04-21 straipsnio kopija internete]

---

LR Seimo kontrolieriaus 2009-03-03 pažyma Nr.4D-2008/5-1355 (atsakymas į 2008-10-16 UAB „ALMONTUS“ skundą)

Problema:
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos atsisakymas atlikti jos kompentecijai priskirtus veiksmus (vilkinimas). Nuolatinė statybos komisija nesilaikė LR Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 d. nustatyto 15 darbo dienų termino teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūroms atlikti.

Išvada:
LR Seimo kontrolierius pripažino UAB "ALMONTUS" skundą pagrįstu, atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje netinkamai organizuojamas Nuolatinės statybos komisijos darbas bei įpareigojo Klaipėdos rajono savyvaldybės merą imtis priemonių, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.

[2009-03-03 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės pažymos kopija]

ŽINIASKLAIDA
 
2009-04-01 dienraščio "Vakarų ekspresas" straipsnis "Klaipėdos rajone statybų bumas neslūgsta".

[2009-04-01 straipsnio kopija internete]

---

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-01-13 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „ALMONTUS“ atstovaujamo kliento UAB „Euroratas“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai bei Kultūros paveldo departamentui dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo, kuriuo UAB „Euroratas“ nuosavybės teise priklausantis pastatas įtrauktas į Klaipėdos malūno ir kitų pastatų kompleksą, jiems suteikta teisinė apsauga ir šie pastatai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Teismas nurodė, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos arba keičiamos rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuriam negali būti prilyginamas kartu su Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu ruošiamas tokios teritorijos planas, nes tokio plano rengimo procedūra neužtikrina plano svarstymo su visuomene, žemės savininkų ar valdytojų dalyvavimo rengiant tokį planą bei kitų teritorijų planavimo teisės aktuose nustatytų procedūrų įgyvendinimo, būtent procedūrų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo, derinimo, tvirtinimo ir galiojimo.

Minėtus klausimu, kaip nurodo teismas, turėjo išspręsti kultūros paveldo apsaugos, administravimo funkcijas atliekantis ir už jų vykdymą atsakingas Kultūros paveldo departamentas, kuris kaip viešojo administravimo institucija dėl savo struktūros yra įgaliota pareikšti valią institucijos vardu. Šios funkcijos sudaro departamento kompetenciją, kuri šiuo atveju nebuvo įgyvendinta.

Dėl šių aplinkybių, nustačius, kad veiksmai atlikti neteisėtai, Kultūros paveldo departamentas buvo įpareigotas panaikinti registre įrašą apie kultūros paveldo objekto duomenų patikslinimą.

Taip pat teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nėra viešojo administravimo subjektas. Kultūros paveldo departamentas privalėjo vertinti, ar ginčijamas sprendimas pagal teisės aktų reikalavimus yra pagrindas registruoti nekilnojamąją kultūros vertybę Kultūros vertybių registre.

Taip pat teismas nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų valdytojai turi būti informuoti apie kultūros vertybių registravimo ar jų savybių tikslinimo procesą, jie turi turėti galimybę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jų turto įregistravimo Kultūros vertybių registre. Savininko neinformavimas apie vykdomą Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos procesą prieštarauja gero viešojo administravimo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Kiekvienam asmeniui turi būti suteikta galimybė žinoti apie jam teisės normų suteiktas teises ir pareigas. Kiekvienas turi teisę būti išklausytas dėl klausimo, kuriuo jam gali būti nustatyta pareiga arba apribota teisė. Tai, kad teisės aktai nenumato instrumentų, kaip turi būti užtikrintos valdytojo teisės, neleidžia viešojo administravimo subjektui daryti išvados, kad neturi būti užtikrintos įstatyme nustatytos teisės.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjams nežinant buvo išspręstas klausimas dėl jų teisėtai naudojamų žemės sklypų įtraukimo į kultūros paveldo objekto teritorijos ribas bei nuosavybės teise valdomų pastatų įrašymo į Kultūros vertybių registrą.

Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas pareiškėjų skundu tenkino ir įpareigojo Kultūros paveldo departamentą išregistruoti iš Kultūros vertybių registro neteisėtai įregistruotus objektus bei panaikino ginčijamus institucijų sprendimus.